Bendrieji veterinarinės medicinos studijų programos reikalavimai
Bendrieji veterinarinės maisto saugos studijų programos reikalavimai
Bendrieji gyvulininkystės technologijos studijų programos reikalavimai
Magistrantūros studijos

Studijos Lietuvos veterinarijos akademijoje organizuojamos pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą, Akademijos statutą, studijų planus, nuostatus, programas ir kitus normatyvinius dokumentus.

Dieninės studijos Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės technologijos fakultete vyksta keliomis pakopomis: pirmoji studijų pakopa – bakalauro, antroji – magistro. Veterinarijos fakultete – vientisosios studijos.

Lietuvos veterinarijos akademijoje vykdomos studijų programos:

VETERINARINĖ MEDICINA (kodas 60112B101) – vientisosios universitetinės studijos. Trukmė – 5,5 metų. Įgyjama veterinarijos gydytojo kvalifikacija.

VETERINARINĖ MAISTO SAUGA (kodas 61210B106) – dieninės bakalauro studijos. Trukmė – 4 metai. Suteikiamas visuomenės sveikatos bakalauro kvalifikacinis laipsnis.

VETERINARINĖ MEDICINA – rezidentūros studijos. Trukmė – 2 metai.

GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJA (kodas 61213B101) – dieninės bakalauro studijos. Trukmė – 4 metai. Suteikiamas gyvulininkystės technologijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis.

GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJA (kodas 61213B101) – neakivaizdinės bakalauro studijos. Suteikiamas gyvulininkystės technologijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis. Trukmė – 5 metai.

GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJA (kodas 62113B101) – dieninės magistrantūros studijos. Trukmė – 1,5 metų. Suteikiamas gyvulininkystės technologijos magistro kvalifikacinis laipsnis.

GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJA (kodas 62113B101) – neakivaizdinės magistrantūros studijos. Trukmė – 2 metai. Suteikiamas gyvulininkystės technologijos magistro kvalifikacinis laipsnis.

Veterinarijos gydytojo veiklos sfera nuolat plečiasi ir apima visų rūšių gyvulių, paukščių bei žuvų ligų profilaktiką, diagnostiką ir gydymą. Tai labai plati mokslo, laboratorinių tyrimų, praktinės veiklos ir organizacinė struktūra. Baigusieji veterinarijos mokslus gali dirbti valstybinėse ir privačiose veterinarijos įstaigose, individualiuose ūkiuose, bendrovėse, muitinėse ir pan. Ši sritis sparčiai pasipildo naujomis mokslo žiniomis, todėl rengiant veterinarijos gydytojus nuolat tobulinama studijų programa.

Veterinarinės maisto saugos studijų programą baigusieji ir įgijusieji visuomenės sveikatos bakalauro kvalifikacinį laipsnį visuomenės sveikatos specialisto darbą gali dirbti maisto įmonėse, prekybos centruose, turguose, įvairaus lygio valstybinėse ir tarptautinėse institucijose, mokslo ir mokymo įstaigose, laboratorijose, gyvūninių ir negyvūninių maisto produktų kokybės ir saugos užtikrinimo grandyse ir kt.

Gyvulininkystės technologo veiklos sritis – labai plati. Ji tiesiogiai susijusi su gyvulių veisimu, auginimu, priežiūra, mityba, gyvulinės kilmės produkcijos kokybės kontrole, perdirbimu.

Įgijusieji gyvulininkystės technologo specialybę gali dirbti Valstybinėje gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyboje, gyvulių veislininkystės įmonėse, kontrolės asistentinėje tarnyboje, mėsos ir pieno perdirbimo įmonėse žemės ūkio bendrovių vadovais bei specialistais, žemės ūkio konsultacinėje tarnyboje, grūdų perdirbimo įmonėse, biologinio profilio laboratorijose, mokslinio tyrimo bei kitose institucijose, dėstyti žemės ūkio mokyklose.

Mokslo metus sudaro du semestrai: rudens semestro pradžia – rugsėjo 1-oji, pavasario semestro – vasario mėnesio pirmoji savaitė. Semestro trukmė, įskaitant egzaminų sesijos laiką, – 20 savaičių.

Mokomųjų užsiėmimų tvarka kiekvieną semestrą pateikiama tvarkaraščiuose, kuriuos tvirtina studijų prorektorius. Per semestrą tvarkaraščio savavališkai keisti negali nei dėstytojai, nei studentai. Pagrindinių studijų planuose numatyti privalomieji ir pasirenkamieji dalykai ar moduliai. Privalomieji yra ir tie, be kurių negalima įgyti profesinės kvalifikacijos. Pasirenkamas gali būti bet kuris dalykas, dėstomas Akademijoje arba kitoje aukštojoje mokykloje. Jeigu studentas renkasi modulį kitoje aukštojoje mokykloje, jis turi tai suderinti su savo fakulteto dekanu.

Akademijoje praktikuojamos šios studijų formos: paskaitos, laboratoriniai, praktikos darbai, seminarai, savarankiškas darbas ir kt. Paskaitų lankymas – privalomas. Studentai auditorijoje dirba 29 – 37 val. per savaitę. Dalykų ar modulių studijos baigiamos įskaita arba egzaminu. Studentų žinios gali būti tikrinamos ir žodžiu, ir raštu, o vertinamos 10 balų sistema. Jeigu studentas dėl pateisinamų priežasčių negali laikyti egzamino ar įskaitos nustatytu laiku, dekanas skiria kitą terminą. Neišlaikytą egzaminą studentas gali perlaikyti du kartus: pirmą kartą – pas tą patį dėstytoją, antrą kartą jį egzaminuoja katedros vedėjo paskirta komisija. Per semestrą taikomos studijų tarpinės kontrolės formos (koliokviumai, testai, kontroliniai darbai ir kt.).

Paskaitos vyksta tik lietuvių kalba.

Studijų programos, moduliai, kreditai

Studijų programos – tai praktiški nurodymai, ką ir kaip studentas turi studijuoti atskirais studijų metais ir semestrais. Jose nurodomi kiekvieno semestro privalomųjų bei laisvai pasirenkamųjų dalykų (modulių) rinkiniai, jų apimtys. Pagrindinis studijų planavimo vienetas yra studijų modulis.

Studijų modulis – tai savarankiškas studijų dalykas ar jo dalis, dėstomi vieną semestrą. Kiekvieno modulio studijos baigiamos egzaminu arba įskaita. Priklausomai nuo studijuojamojo dalyko apimties, jis gali būti skaidomas į kelis studijų modulius. Modulis apima įvairias studijų formas – paskaitas, laboratorinius darbus, pratybas ir kt.

Kreditas – tai studijų modulio apimties matavimo vienetas. Vienas kreditas atitinka 40 studento darbo auditorijose, laboratorijose ir savarankiško darbo sąlygines valandas.

Socialinės garantijos

Pažangūs studentai ir magistrantai gauna nustatyto dydžio stipendiją. Stipendijų fondą sudaro valstybės dotacija. Studentams gali būti mokama ir kitų steigėjų stipendija pagal jų parengtus nuostatus.

1998 m. įsteigtos vardinės stipendijos:

Vienkartinė dr. Juozo A. Brundzos stipendija – vienam Veterinarijos fakulteto studentui (400 Lt);

Fakulteto tarybos stipendija – 2 MGL dydžio per mėnesį keturiems veterinarinės medicinos ir vienam veterinarinės maisto saugos studentui;

Akademijos tarybos stipendija – 3 MGL dydžio per mėnesį dviem Veterinarijos ir vienam Gyvulininkystės technologijos fakultetų studentams.

Valstybinė stipendija skiriama semestro periodui pagal besimokančiojo pažangumą. Nelankantiems užsiėmimų, pradėjusiems blogai mokytis, pažeidusiems akademinę drausmę stipendija gali būti nebemokama. Studentams, kartojantiems kursą, stipendija neskiriama.

Pažangūs dieninių studijų studentai gali gauti studijų kreditą. Jų skyrimą tvarko studentų atstovybė, koordinuojama prorektorės studijoms.

Asmenys studijų laikotarpiu gali gyventi Akademijos bendrabutyje. Mokestis priklauso nuo gyvenamojo ploto, komunalinių ir buitinių patogumų.

Akademijos baigimas

Išlaikiusiems kvalifikacijos egzaminą ir apgynusiems baigiamąjį darbą absolventams kvalifikaciją arba kvalifikacinį laipsnį suteikia rektoriaus įsakymu paskirta Baigiamųjų darbų gynimo komisija (Veterinarijos fakultete) arba Valstybinių egzaminų komisija (Gyvulininkystės technologijos fakultete). Baigusiems studijas Akademijoje išduodamas diplomas ir diplomo priedėlis.

Absolventams, kurių visi studijuoti dalykai įvertinti ne mažiau kaip 8 balais, bendras studijų vidurkis ne mažesnis kaip 9 balai, o valstybiniai egzaminai, baigiamasis darbas, profesijos kvalifikacijos egzaminas ir baigiamasis darbas įvertinti ne mažiau kaip 9 balais, išduodamas diplomas su pagyrimu. Studentai, neišlaikę kvalifikacijos egzamino arba neapgynę baigiamojo darbo, per 3 metus turi teisę antrą kartą laikyti egzaminą arba ginti darbą.